Kodėl antibiotikai pavojingi?

Antibiotikai – medžiagos, naikinančios mikrobus arba slopinančios jų augimą ir dauginimąsi. Natūralūs antibiotikai – grybus, bakterijų, augalų ar gyvūnų sintetinami junginiai, kurie paprastai slopina kurią nors ląstelių baltymų sinezės stadiją.

Pirmasis atrastas efektyvus antibiotikas – prancūzo medicinos studento Ernesto Diušeno 1896 m. atrastas pencilinas. Išradėjui po kelerių metų mirus, jo atradimas buvo ilgam pamirštas. 1928m. Aleksandras Flemingas pastebėjo Penicillium mikromicetų gaminamos medžiagos antibakterinį poveikį ir suprato šio poveikio svarbą medicinai. Antibakterinę medžiagą jis pavadino penicilinu ir 1929 m. m. publikavo jos aprašymą.
1932-1935 m. buvo atrasta artima antibiotikams klasė sintetinių preparatų

Antibiotikų negalima vartoti:
•sergant ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu (gali pasireikšti priešingas poveikis)
•esant šaltkrėčiui (antibiotikai nemažina temperatūros ir nepalengvina skausmų)
•sutrikus žarnyno veiklai
•moteriai, kuri yra nėščia arba planuoja nėštumą.

Atsparių bakterijų atsiradimas – rimta visuomenės sveikatos problema, nes atsparios bakterijos lengvai plinta visuomenėje – perduodamos šeimos nariams ir kitiems žmonėms. Tik užkirtus kelią atsparių bakterijų atsiradimui ir plitimui išlaikysime antibiotikus efektyvius ateinančioms kartoms.

Neteisingas antibiotikų vartojimas:
•Skatina atsparių bakterijų vystymąsi;
•Naikina gerąsias organizmo bakterijas;
•Sukelia pašalinius reiškinius.

Labai svarbu neužsiimti savigyda, o, gydytojui paskyrus, antibiotikus vartoti tiksliai pagal jo nurodymus.
Antibiotikų sukeltas viduriavimas pasireiškia 5–25 proc. suaugusiųjų ir 11–40 proc. vaikų, vartojusių plataus veikimo spektro antibiotikų.

Audronė Venckienė,
Visuomenės sveikatos specialistė vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Skip to content