Nijolė Sodonienė,
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
Aštuntokai per lietuvių kalbos pamokas įvairiais būdais mokėsi apie peizažą literatūriniame kūrinyje. Svarbiausias uždavinys – pačiam suprasti teksto temą, idėjas ir kaip gamtos vaizdai padeda perteikti lyrinio subjekto vidinę būseną, nuotaiką.
Vieną pamoką skaitydami lietuvių poetų eilėraščius ir šalia jų matydami peizažinių paveikslų vaizdą, kartu su mokytoja analizavo, išsakė savo nuomonę, polemizavo su bendraklasiais.
Namų darbas – ir paprastas, ir sudėtingas: pasirinkti lietuvių poeto eilėraštį apie rudenį ir pasiruošti jį raiškiai skaityti bei paaiškinti, kodėl šį pasirinko, kas jame itin vaizdingai ar netikėtai pasakyta ir kita
Kadangi kitą pamoką rudeniška saulutė tiesiog dangumi riedinėjosi, mokytojos siūlymą eilėraščius skaityti ir aptarti lauke visi priėmė noriai. Kiekvienas pagalvojęs nusprendė, kokioje mokyklos teritorijos vietoje, prie kokio medžio atliks užduotis. Taip ir apėjome ratą apie mokyklą stabtelėdami išgirsti poetinį žodį, pasikalbėdami apie klasės draugų mėgstamą ar dabar pasirinktą medį. Aštuntokų neišblaškė nei šilta šaulė, nei kitos klasės mokiniai, tuo metu stadione aktyviai dalyvavę kūno kultūros pamokoje.
Dar kitą pamoką aštuntokai, kūrybiškai naudodamiesi mokytojos pasiūlytu planu, savarankiškai raštu atliko užduotis analizuodami savo pasirinktą eilėraštį.
