Visi kaip ir suprantam, kad Lietuva „traukiasi”, kad provincija „sensta”, jaunimui nebepatrauklu kurtis mažuose miesteliuose, nes trūksta darbo vietų, mažėja vaikų skaičius, nyksta darželiai, mokyklos…
O kaip Kintuose?
KINTUOSE mes KIEKVIENAS suprantam, kad tik mūsų pačių visų ir kiekvieno dėka, galim padaryti taip, kad KINTAI „pulsuotų” kaip gyvas, vis atsinaujinantis organizmas, o netaptų vien tik sezonine kurortine vieta.
KO TAM REIKIA?
1) pirmiausia, MYLĖTI KINTUS – savo gyvenamą vietą ir ja rūpintis;
2) burtis į komandas galimybių paieškoms ir galimybes išbandyti;
3) kviesti neabejingus žmones prisidėti kuriant ATEITĮ KINTUOSE;
4) pritraukti jaunas šeimas, gebančias susikurti sau darbo vietą;
5) nuo pat darželio mokyti vaikus:
– tų gebėjimų, kurių reikės po 10-15 metų ir sudaryti tam sąlygas,
– ruošti pagal programas, skatinančias verslumą, gebėjimus susikurti sau darbo vietą,
– ugdyti kuo stipresnį MEILĖS GYVENAMAI VIETAI jausmą, tikintis, kad po studijų gyvenimą kurs KINTUOSE.
ESAME BE GALO DĖKINGI
SDG įmonių grupės prezidentui Eduardui Jasui, buvusiam Kintų mokyklos mokiniui, Kiškių gyventojui, kuris mokėsi nuo 1962 m. Kiškių pradinėje, nuo 1966 m. Kintų aštuonmetėje mokykloje, už nuolat rodomą dėmesį Kintų mokyklai ir puikias idėjas, įžvalgas Kintų ir Mokyklos ateičiai, už norą daugiau ir konkrečiau prisidėti – siūlomą įtraukią pagalbą, kuriant šiuolaikišką mokymą(si) Kintuose.
BEGALINIS AČIŪ!!!
Kintų mokyklos bendruomenės vardu
nuo direktorės Astos G.😊
