Iš Zinaidos Černiauskienės (1936) atsiminimų

Gimiau Šilutės rajone, Vainuto kaimelyje. Baigusi Ž. Naumiesčio vidurinę mokyklą išvažiavau studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą į Vilniaus universitetą. 1959 metais baigusi studijas pradėjau dirbti Kartenos, vėliau Vainuto vidurinėje mokykloje.

1969 metais persikėliau į Kintus. Pradžioje dirbau direktorės pavaduotoja, o nuo 1970 iki 1977 metų direktore.

Prisimenu mokyklos statybą. Džiaugiausi, kad turėsime naujas patalpas ir nebereikės eiti iš vienų į kitas, tačiau ne taip lengva buvo susitarti su statybininkais – reikėjo nemažos diplomatijos, kad jie patenkintų mūsų norus…

Džiaugiausi ir didžiavausi savo kolektyvu. Visų pagrindinių dalykų mokytojai buvo baigę aukštąsias mokyklas, kiti mokėsi neakivaizdiniu būdu. Gerbiau mokytojus, pasitikėjau jais, palaikydavau kiekvieną mokyklai naudingą iniciatyvą, sumanymą.

Kas šiandien mane džiugina ir liūdina?

Džiugina išgražėjusi mokykla: ją puošia suaugę mano laikais sodinti medeliai, gyvatvorė, gėlynai. Pasikeitęs miestelis – daug naujų namų, restauruota bažnyčia, įkurtas Vydūno muziejus… Malonu, kad tebedirba dar ne vienas mano laikų mokytojas…

Liūdna, kad tiek daug išėjusių Anapilin. Tegu žydi atminimo gėlės ant jų kapų!

Bijau, kad galiu neatpažinti buvusių bendradarbių ir pati galiu būti neatpažinta (prabėgo daugiau negu dvidešimt metų)…

Skip to content