2015 metais sukako 310 metų, kai Kintuose, prie tik ką pastatytos bažnyčios, buvo atidaryta parapijinė mokykla.
Po 1517 spalio 31 d. Martino Liuterio paskelbtos bažnytinės reformos prasidėjo pokyčiai ne tik bažnytiniame, bet ir pasaulietiniame gyvenime. Bažnyčios pertvarkymo esmė – supaprastinimas: žmogus turi būti gražus savo mintimis, darbais, siekiais, savo siela, o bažnyčia – kuklumas ir paprastumas, nuteikiančios giliems apmąstymams, rimčiai. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Švento Rašto nagrinėjimui, jo tiesų aiškinimui, o susirinkusių žmonių atsakas buvo Šventų Giesmių giedojimas. Po 1525 m. Sembos Vyskupas G. Polenzas paruošė liuteronų bažnyčios administravimo nuostatus ir laikiną pamaldų tvarką. Jis reikalavo visas pamaldas laikyti gyventojų vartojama kalba. Taip radosi prielaidos mokykloms prie bažnyčių steigti. Jos buvo pavaldžios bažnyčioms. Vyriausias prižiūrėtojas buvo evangelikų kunigas. Mokyklose dirbo klebonų padėjėjai – precentoriai (lot. praecentor – giesmiavedys). Kai kunigas negalėdavo, jis skaitydavo žmonėms evangeliją, giedodavo. Kintų mokykla įkurta 1705 metais, kaip bažnytinė mokykla. Pačios mokyklos buvo centrinės ir centrinei pavaldžios parapijos ribose veikiančios. Kintų mokykla buvo centrinė. 1736 m. Kintų parapijos mokyklos statybai buvo skirti 6 taleriai iš valstybės iždo. Jie atiteko 1736 m. įkurtoms Minijos, Kiškių, Stankiškių, Mockių mokykloms, priklausančioms Kintų mokyklai. 1736 metais vyko Prūsijos švietimo reforma. Buvo susirūpinta liaudies švietimu. Mokyklos 7 – 14 metų vaikams tapo privalomos. Nuo šiol mokiniai privalėjo mokytis ne tik tikybos dalykų, bet ir skaičiuoti, rašyti, skaityti. Kur lietuvių buvo dauguma, ten iki 1872 buvo dėstoma lietuvių kalba. Mokyklas privalėjo išlaikyti patys parapijonys.
1774 – 75 m. Kintų mokyklos pastatas galėjo būti perstatomas ar pastatomas naujas. 1778 m. Kintuose kilus gaisrui sudegė klebonija ir, gal būt, klebonijos žemėse esanti mokykla. 1886 m. įsteigus antrą klasę mokomoji dalis pristatoma rytų kryptimi. 1887 m., įsteigus trečią klasę (nors klasės ir trys, bet vienoje klasėje mokslas truko kelis metus) prie rytinio fasado pristatomas priestatas, virš jo įrengiama patalpa trečiajam klasės mokytojui. Mokyklos pagrindinės gyvenamosios dalies planas išliko nepakitęs nuo 18 a. pabaigos. Tai visa vakarinė pirmo aukšto pastato dalis nuo įėjimo į verandą. Dabartinis šalia esantis ūkinis pastatas pastatytas 1910 – 12 metais.
1829 -30 metų vizitacijos metu Kintuose užfiksuoti mokyklinio amžiaus vaikai: 36 berniukai, 58 mergaitės, iš kurių mokyklą lankė 27 berniukai ir 30 mergaičių.
1855 mokyklinių vaikų Kintuose buvo – 45 berniukai ir 50 mergaičių, o mokyklą lankė 40 berniukų ir 44 mergaitės.
Žinomi tokie Kintų precentoriai ir mokytojai:
1750 – ? Berentas (buvo nestudijavęs);
1753 – 1759 Michaelis Vilhelmas Gleichas, 1746 m. imatrikuliuotas Karaliaučiaus universitete;
1759 – ? Johanas Ernstas Hasfardas. 1749 m. imatrikuliuotas Karaliaučiaus universitete, Saudargų ir Būdviečių amtmano sūnus. Precentoriumi buvo neilgai;
Gotfrydas Lėmanas – prieš tai buvęs Rusnės vargonininku. Aukštojo išsilavinimo neturėjo, tad žinių lygis žemas. 1785 metais jau nebeminimas;
1796 – 1802 minimas Georgas Venslovskis. Nesutarus su klebonu Höpneriu atleistas iš Kintų;
1805 – 1806 minimas Vihleris;
1806 – 1807 Natanielis Fridrichas Ostermejeris buvo baigęs Karaliaučiaus universitetą. Nuo 1815 buvo Kalninkų klebonu;
1822 – 1820 Johanas Kristoforas Šetleris, kilęs iš Viešvilės, studijavo Karaliaučiaus universitete. Nuo 1820 Gerviškių klebonas;
1822 – 1836 Ferdinandas Augustas Borkas. Baigęs Karalienės mokytojų seminariją. Kilęs iš Stalupėnų;
1836 – 1839 Georgas Plonus, precentoriaus iš Plaškių sūnus. Nuo 1839 pradėjo dirbti Plaškiuose;
1844 – 1886 Zybatis (Siebat). Niekur nestudijavęs;
1886 – antruoju mokytoju pradėjo dirbti Julius Pritztatis;
1866 – 1879 Frydrichas Vilhelmas Dykmanas. 1879 išvyko į Rusnę;
1879 – 1909 Albertas Fülhaze. Greičiausiai kilęs iš Kintų. Bažnytiniuose aktuose minimas prekybininkas Fulhaze. Baigęs Karalienės mokytojų seminariją. 1871 dirbo Materkviečiuose (Šilutės rajone), vėliau Šakūnuose. Nuo 1879 – Kintuose. Parašė knygą apie Šilutės apskritį “Geschichtliche Heimatkunde des Kreis Heydekrug” (“Šilutės apskrities etnografinė istorija”);
1888 Robertas Rudaitis – antruoju mokytoju. Baigęs Karalienės mokytojų seminariją;
1888 – 1892 Vilius Storosta (ateityje tapsiantis Vydūnu) – trečiuoju mokytoju tik ką įsteigtoje trečioje klasėje;
Gustavas Mačiulaitis.
