Septintokė Roksana iš Ukrainos Lietuvoje gyvena jau visi metai. Per tą laiką išmoko laisvai susikalbėti lietuviškai. Įvairių dalykų veiklose atlieka užduotis tokias pat kaip ir bendraklasiai, bet lietuvių kalbos pamokose kai kurias skirtingai. Tai padeda plėsti akiratį ir pačiai Roksanai, ir klasės draugams. Kad tuo neabejotumėte, pateiksiu porą pavyzdžių.
Kai septintokai skaitė SKOMANTO serijos knygas ir ruošėsi jas pristatyti naudodamiesi pateiktimi, Roksana rinko medžiagą apie Lietuvos ir Ukrainos panašumus. Jų surado daug įvairiose srityse. Buvo įdomu klausyti ir stebėti lietuvių kalba jos išsamų pristatymą, iliustruotą nuotraukomis ir vaizdo medžiaga.
Per atsiskaitymą už perskaitytą knygą Roksana pasakojo apie ukrainiečių kalba skaitytą kūrinį „Maža knyga apie meilę“. Mes sužinojome apie berniuką brandinančią draugystę, išgyvenimus, kai tėtis kažkur toli saugo šalies sieną. Kaip rašoma knygoje, „ir viskas dėl vieno kvailio juodais ūsais, kuris ėmėsi į galvą kariauti.” (pažodinis vertimas) Visa tai susiejome su istoriniais faktais, kurie paveikė ir Lietuvos, ir Ukrainos istoriją.
Lietuvių kalbos mokytojos N. Sodonienės nuomone, mokytis iš bendraklasių yra puikus būdas plėsti akiratį. Šiai minčiai pritariu, ypač kai būna įdomu.
Jaunųjų žurnalistų klubas „Kas? Kur? Kada?“
